� pirm� puslap� Apie �v. K�dik�lio J�zaus Teres�l�  
       Apie lankym�si     Relikvijos     Kelion�s     Maldos     Pasirengimas     Kontaktai    �v. K�dik�lio J�zaus Teres�  
 

Relikvij� PRASM�
Pagal ispan� vadov� �Kelyje su Terese�

Vengtinos nuostatos

I�ankstinis racionalistinis prie�i�kumas:

1. Relikvij� gerbimas � archaji�ka magijos praktika, apie kuri� religij� istorijoje pasakojama absurdi�k� dalyk�: d�l j� buvo kovojama, jos buvo klastojamos, perkamos ir parduodamos, tapdavo feti�izmo objektu�

2. Protas � vienintel� galia, paai�kinanti tai, kas vakar dar buvo laikoma stebuklu, ir galiausiai atskleisianti tai, ko dar ne�inome. Visa kita � naivus fanatizmas, klastingas i�naudojimas, �mogaus silpnyb�.

Tu��ias patiklumas

Pirmiau min�tos nuostatos prie�yb� � nekriti�kumas ir relikvij� laikymas �saugan�iu talismanu�. �mog� visada vald� kan�ios ir mirties baim�, tod�l niekada netr�ko nei norin�i� pasinaudoti �ia silpnybe ir pardavin�ti relikvijas kaip vaisto pakaitalus bei magines priemones, nei fanati�k� j� vartotoj�.

Krik��ioni�koji prasm�

M�s� Ba�ny�ioje visada buvo praktikuojamas �is kultas

M�s� Ba�ny�ia, ��monijos �inov�, anot Pauliaus VI, visada gerb� paprot� � susikaupti ir melstis prie palaik� t�, kurie anks�iau u� mus paliudijo tik�jim�. Prisiminkime, pavyzd�iui, katakomb� laikus.

Ba�ny�ia �ino, kad mes nesame gryna dvasia, tod�l mums reikalingi �enklai ir nuorodos. B�tent relikvijos ir yra kukliausi ir trapiausi k�no �enklai. Jokia kalba negali ai�kiau atskleisti �mogi�kosios esm�s negu mirtingieji palaikai. �ie k�nai � tokie pat kaip m�s�, bet juose �ventieji pasiek� didvyri�kum�, asmenuodami veiksma�od� �myl�ti�: m�stydami ir dirbdami, d�iaugdamiesi ir kent�dami, myl�dami ir svarbiausia i�gyvendami visada tamsi� mirties patirt�.

Nepamir�kime, kad per �iuos �enklus, i� pa�i�ros da�nai menkus, nesuskai�iuojam� daugyb� kart� apsirei�k� Dievas. Dievi�koji logika absoliu�iai prie�inga triumfuojan�iai �i� dien� visuomen�je. Mat mes niekaip nepaj�giame galutinai suvokti �v. Pauliaus teiginio, kad Jis visada renkasi silpnum�, idant sutrikdyt� galinguosius.

Galiausiai atkreipkime d�mes� � tai, kad �vent�j� relikvij� gerbimas skatina laukti m�s� pa�i� prisik�limo. Jos primena, jog Dievas, dav�s mums mirting� k�n�, pakeis j� kitu, nemirtingu ir garbingu k�nu. Tod�l relikvijos visada bus ant m�s� altoriaus, kuriame Kristus prisikelia per kiekvien� Eucharistij�, tapdamas auk��iausiu m�s� prisik�limo laidu.

Tod�l �iandien gerbiamos ir �v. Teres�s relikvijos

Tikras susi�av�jimo ir pamaldumo �uraganas�, �iandien keliamas Teres�s palaik�, keliaujan�i� skersai i�ilgai po vis� pasaul�, geriausiai �rodo, jog pats Dievas, gav�s �itiek �ios �simyl�jusios �irdies meil�s �enkl�, �iandien nori paversti juos gausiomis malon�mis mums, prisiartinsiantiems pagerbti nuo �io ro��s �iedo nubirusi� �iedlapi�, likusi� i� jaunosios karmelit�s k�no.

Kaip jas pagerbti?

Suprasti kaip �enkl�, kuris su�aukia, primena ir skatina

Galime pajusti, kaip �ios relikvijos geba su�aukti, pa�velg� � tas keturiems pasauliams priklausan�i� taut� minias, garsiai sveikinan�ias jas �vairiuose �emynuose nuo pat 1994 met�, kai prasid�jo nepaliaujama j� piligrimyst�.

Be to, mirtingieji Lizj� (Lisieux) �ventosios palaikai mums turi priminti ne tik i�orin�, bet pirmiausia vidin� jos pasaul�: �eimos gyvenim�, pa�aukim�, gyvenim� bendruomen�je, k�dikyst�s keli� � �ventum�, pa�aukim� b�ti meile Motinos Ba�ny�ios �irdyje, skausming� lig�, tik�jimo abejones, �vent� mirt� ir greit� i�auk�tinim� per kanonizacij�, galiausiai paskelbim� visuotin�s Ba�ny�ios mokytoja. Taigi tai puiki galimyb� naujai i�gyventi ir surikiuoti galyb� prisiminim� arba, perskai�ius Vienos sielos istorij� ar Lai�kus, daug apie j� su�inoti.

Ta�iau pirmiausia �i� relikvij� lankymasis turi giliai mus skatinti �gyvendinti jos �ini� kaip gyv� ir �iuolaiki�k� Evangelijos liudijim�.

Dalyvauti tuoj po �ventosios mirties prasid�jusiame s�j�dyje

�v. K�dik�lio J�zaus Teres�s relikvijos prad�tos gerbti Lizj� kapin�se tuoj po jos mirties 1897 m. rugs�jo 30 d.

Jaunoji karmelit� mir�ta 24-eri� met� am�iaus. Be to, ji gyveno klauz�roje ir i� pa�i�ros paprastai, tad jos bendruomen� net abejojo, ar bus k� pamin�ti lai�ke, i�siuntin�jamame vienuolynams po vienuol�s mirties. Buvo pamir�ta, kad sesuo Teres� paliko daugyb� savo i�orin�s ir vidin�s biografijos detali�, motinos vyresniosios nurodymu sura�yt� � tris paprastus s�siuvin�lius. Seserys ne�inojo, kad �i taip pat pasi�lys juos i�leisti kaip Vienos sielos istorij�. O kai tai �vyko, nesitik�ta, jog knygos leidimai pasipils nuo pat pirmos akimirkos ir jog tai bus labiausiai ver�iama religin� knyga pasaulyje.

�inia apie jos gyvenim� ir mirt� plinta it aliejaus d�m�, ir � Lizj� kasdien atvyksta vis daugiau piligrim�. �vyksta net stebukl�, pavyzd�iui, 1908 m. gegu��s 26 d. 4-eri� met� mergait� Reine Fouquet, kilusi i� vargingos �eimos ir akla nuo gimimo, praregi. �is stebuklas sujaudina vis� Lizj�!

Piligrim� prie Teres�s kapo kasdien vis gaus�ja. Jie �ia meld�iasi i�k�l� rankas, ra�o lai�kus, ne�a g�li�, nuotraukas, ramentus, lazdas ir visokiausius ortopedinius �taisus, paversdami juos votais. Ir pirmiausia dega �vakes, gausyb� �vaki��

�v. Teres�s k�nas pirm�syk ekshumuojamas 1910 m. rugs�jo 6 d. dalyvaujant vyskupui ir kokiam �imtui �moni�. Mirtingieji b�simos �ventosios palaikai sudedami � �vino karst� ir perkeliami � kit� viet�. Antra ekshumacija �vyksta 1917 m. rugpj��io 9�10 d. Galiausiai 1923 m. kovo 26 d. k�nas i�kilmingai perkeliamas i� kapini� � Karmelio koply�i�. Teres�s beatifikacija �ven�iama Romoje 1923 m. baland�io 29 d., o kanonizacija � 1925 m. gegu��s 17 d.

Atminti, kad pati �ventoji uoliai gerb� relikvijas

Kelion�je � Rom� (1887 m. lapkri�io 4 � gruod�io 2 d.), b�dama keturiolikos su puse met�, ji jau trok�ta surasti, paliesti ir gauti koki� relikvij�.

�tai kaip ji pasakoja apie lankym�si Milane: �Mudvi su Celina buvome dr�sios ir atkaklios, visur pirmos ir n� per p�d� neatsilikdavome nuo vyskupo, kad tik visk� pamatytume, ypa� �vent�j� relikvijas, ir kad gerai gird�tume ai�kinimus; pavyzd�iui, jam aukojant �vent�j� Auk� prie �v. Karolio kapo, Celina, t�tis ir a� buvome anapus altoriaus, galvas atr�m� � relikvijori� su �ventojo k�nu, apvilktu vyskupo drabu�iais. Ir taip b�davo visur�� (Ms A, 58 v).

Apie Loret�: �Loretas mane su�av�jo! K� galiu pasakyti apie �vent�j� Nam�?� Ak, buvau nuo�ird�iai sujaudinta, atsid�rusi po tuo pa�iu stogu, kaip kadaise �ventoji �eima, g�r�damasi tomis sielomis, � kurias buvo �smeigtos dievi�kos J�zaus akys, mindama �em�, kuri� �v. Juozapas aplaist� savo prakaitu, kur Marija ne�iojo gl�byje J�z�, prie� tai i�ne�iojusi J� savo skais�iose �s�iose� Ma�iau kambar�l�, kuriame angelas nusileido �alia �ven�iausiosios Mergel�s� A� �d�jau savo ro�in� � ma�� K�dik�lio J�zaus duben�l� Kaip nuostabu visa tai prisiminti!.. Ta�iau did�iausia paguoda buvo priimti Pat� J�z� Jo namuose ir b�ti Jo gyva �ventove toje vietoje, kuri� Jis pa�lovino Savo buvimu� (Ms A, 59 v).

Iki pat gyvenimo pabaigos Teres� laik� relikvij� gerbim� priemone tik�jimui pakyl�ti. Paskutinis �inomas faktas � j� sukr�tusi t�vo Teofano V�nard�o (1829�1861) mirtis. �iam jaunam 32-ej� met� Pary�iaus u�sienio taut� misij� draugijos kunigui Hanojuje buvo nukirsta galva i� neapykantos m�s� tik�jimui. Jo nuotrauka buvo prisegta prie Teres�s lovos u�uolaidos, ji skait� jo biografij� ir viename i� eil�ra��i� netgi cituoja jo lai�k� i�traukas (PN, 1897 vasario 18). 1897 m. rugs�jo 6 d. �atne�ama viena jo relikvija prie jos lovos. Ji glosto j� ir pra�o priartinti, kad gal�t� pabu�iuoti� (1897 rugs�jo 11). Ir i� ties� su �iuo prisilietimu dievi�koji malon� atgaivina vis� jos misionier�s ir kankin�s pa�aukim� ir suteikia pasitik�jimo, kad ji �gr�� � �em� ir dirbs be poilsio �iki pasaulio pabaigos�.

Ta�iau niekada nepamir�kime jos nuostatos relikvij� at�vilgiu: ji ie�ko j� d�l to, kam jos atstovauja, k� primena ir kam skatina. Teresei relikvijos visada ne magi�kas amuletas, bet priemon�, priartinanti prie Evangelijos, �vent�j� gyvenimo ir paties J�zaus asmens.

  
       
  � Pa�tuvos �v. Juozapo ir �v. K�dik�lio J�zaus Teres�s bas�j� karmeli�i� vienuolynas, 2006 ^^^              KIT, 2006