Į pirmą puslapį Apie šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlę  
       Apie lankymąsi     Relikvijos     Kelionės     Maldos     Pasirengimas     Kontaktai    Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė  
 

Publikacijos lietuvių kalba

Šv. Teresėlės relikvijos ir jų kelionė

Joanitų vienuoliai, atsakingi už šv. Teresėlės relikvijų vizitą Lietuvoje, maloniai sutiko papasakoti ir apie tai, ko apskritai šiuo vizitu siekiama ir kokia konkreti šio įvykio reikšmė Vilniaus arkivyskupijai.

Ko siekiama šiuo vizitu

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė „Vienos sielos istorijoje“ rašė apie begalinę savo meilę Jėzui, dėl kurios ji troško būti kankinė, Bažnyčios mokytoja, misionierė, skelbianti Gerąją Naujieną visuose kraštuose, dėl kurios ji norėjo būti kunigas ir kartu iš nuolankumo norėjo juo nebūti, kaip šv. Pranciškus Asyžietis... Anot jos, visus šiuos, atrodytų, vienas kitam prieštaraujančius troškimus vienijo vienintelis, visa apimantis ir viską pranokstantis noras – Motinos Bažnyčios širdyje būti Meile. Vis dėlto, pačios šv. Teresėlės žodžiais sakant, Dievas neįkvepia troškimų, kurių nenorėtų išpildyti. Prieš iškeliavimą iš šio pasaulio ji taip pat sakė, jog savo dangų praleisianti darydama gera šioje žemėje, iki pat pasaulio pabaigos. Nors per savo trumpą vienuolišką karmelitės gyvenimą šv. Teresėlė niekur nebuvo iškėlusi kojos iš savo Lizjė (Lisieux) vienuolyno Prancūzijoje, jos begaliniai troškimai ir meilė, uždegę daugelio žmonių širdis artėti Dievop Teresėlės mažuoju keleliu, padarė iš šios vienuolės Misijų globėją (kartu su šv. Pranciškumi Ksaveru). Šv. Teresėlės troškimas būti Bažnyčios Mokytoja irgi išsipildė – tai pati jauniausia Bažnyčios mokytoja (24 m.) iš vos trisdešimties šventųjų būrio, kuriame tik trys – moterys... Tad nenuostabu, kad šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės troškimas daryti gera šioje žemėje iki pat pasaulio pabaigos, skelbiant Gerąją Naujieną visuose kraštuose, irgi pildosi mūsų dienomis, taip pat ir mūsų žemiškojoje tėvynėje, praėjus 110 metų po šios vienuolės gimimo dangui. Esame tikri, kad tai ne iš žmogaus kylanti iniciatyva, o paties Dievo daroma mūsų Lietuvai, kad naujausios Bažnyčios Mokytojos mokymas apie mažąjį kelelį gyvai bei asmeniškai pasiektų ir Bažnyčią Lietuvoje, kiekvieną jos krikščionį, kad šv. Teresėlės žadėtasis malonės lietus apvaisintų ir mūsų širdis, uždegtų jas didžiuliais meilės troškimais, kokie degė mažosios Teresėlės širdyje, kad šios šventosios išmelstos malonės atneštų naują bangą atsivertimų, pagijimų, išlaisvinimų, taip pat ir kitų stebuklų. Kodėl gi ne? Juk kiekvienas šventasis yra gyvoji ikona Viešpaties Jėzaus, kuris atėjo skelbti Gerosios Naujienos vargdieniams, išvarinėti piktųjų dvasių, gydyti, guosti, stiprinti viltį, skaidrinti dvasią... Esame tikri, kad šv. Teresėlės atvykimas į mūsų šalį, kaip tai jau įvyko kitose jos aplankytose šalyse, daugeliui mūsų krašto žmonių atneš naują, nuodugnesnį Evangelijos pažinimą ir meilę, tikrą ir gyvą, vaisių nešantį atsivertimą, kad Motinos Bažnyčios kūne Lietuvoje stipriau imtų plakti Jos Širdis, deganti Meile – juk tai buvo ypatingas Teresėlės pašaukimas, juo ji nori dalytis ir su kitomis mažosiomis sielomis, kurios laukia, kad kas nors jas uždegtų šia meilės uginimi. Taigi šv. Teresėlės relikvijų vizitu Lietuvoje siekiama, kad iš naujo, vis stiprėdamas, įvyktų paties Viešpaties Jėzaus troškimas: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies, ir taip norėčiau, kad ji liepsnotų.“

Ką vizitas reiškia Vilniaus arkivyskupijai

Tai reiškia, kad regima Dievo Gailestingumo banga pasieks ir Gailestingumo miestą, kad ši didžiulė malonė neaplenks ir mūsų arkivyskupijos. Tai reiškia, kad Dievas tikrai mus myli ypatinga, išskirtine meile, nes negaili mums savo brangiausių perlų, slapčiausių lobių. Tai reiškia, kad naujausios Bažnyčios mokytojos mokymas apie paprastus dalykus, kuriuos galima daryti su nepaprasta meile, pasieks, tikimės, ir daugybę mūsų arkivyskupijos krikščionių. O jei tarp mūsų bus daugiau meilės, tai bus daugiau ir šventumo, nes tik vienas Dievas yra šventas, o Jis yra Meilė, kaip sakoma Pirmajame šv. Jono laiške. O jei mūsų Bažnyčioje bus daugiau šventumo, t.y. Dievo meilės artumo žmonių širdyse bei jų santykiuose, tai Bažnyčia bus pasiekusi Jėzaus jai keliamą tikslą bei uždavinį – būti žemės druska ir pasaulio šviesa, gimdyti žmones amžinajam gyvenimui, kuris prasideda čia ir dabar ir kurio nepailstanti šauklė – mažoji Kūdikėlio Jėzaus Teresė – savo artumu tarp mūsų jį padarys tiesiogiai apčiuopiamą, regimą ir „užuodžiamą“, nes, kaip sakė pats Viešpats: „Iš to visi pažins, jog esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ Taigi laukiame meilės revoliucijos, pažadinsiančios apsnūdusius, sukrėsiančios apsipratusius, uždegsiančios drungnuosius...

Šv. Jono brolių vardu kalbėjo tėvas Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus

„Ateitis“ Nr.2, 2007 m.

 
       
  © Paštuvos Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas, 2006 ^^^              KIT, 2006